Kartais mums, suaugusiems, norisi, kad vaikai augtų nepatirdami sunkių, nemalonių jausmų. Norisi, jog vaikystė būtų pilna šviesiausių ir gražiausių išgyvenimų. Baimė vienas iš stipriausių jausmų. Kaip bebūtų ji yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis – susiduriant su kažkuo nepatirtu, nežinomu, netikėtu, o būtent to pripildyta vaikų kasdienybė – naujovių ir nežinomybės.

Tamsos baimė – normalus vaiko raidos etapas. Ji atsiranda tuo metu, kai plečiasi vaiko galimybės fantazuoti, tačiau vaikas dar nepajėgus atskirti fantazijos nuo realybės. Laikotarpiu nuo dvejų – trejų metų iki šešerių ar net aštuonerių, šešėlis vaiko kambario kampe gali virsti pabaisa, monstrai iš knygos apsigyventi po jo lova, o vaizdai, matyti TV ekrane grįžti blyksniais. Kartais ir tėvai linkę tarsi nekaltai ištarti: “Jei būsi negeras, ateis ragana ir išsineš”. Taigi, jei matote, jog ėjimas miegoti tapo įtemptu laiku tiek Jūsų vaikui, tiek Jums, štai keli patarimai:

• Neneikite vaiko baimės ir jos nenuvertinkite. Net jei monstrai, raganos ar kiti vaiko baimės objektai nėra realūs – pati Jūsų vaiko baimė yra tikra. “Jokių monstrų nebūna”; “Tu jau didelis, nebijok” ; “Na čia dabar, radai ko bijot” ir bet kokios panašios frazės, kurios neigtų ar nuvertintų vaiko baimę, neturėtų būtų ištartos. Tokius žodžius išgirdęs vaikas jaučiasi ne tik nesuprastas, bet dar ir sugėdintas.
• Pasakykite savo vaikui, kad jį suprantate, kad būsite šalia ir padėsite visada, kai jam to norėsis.
• Nepasiduokite norui “gelbėti vaiką” nuo baimės, leidžiant miegoti kartu. Tokiu būdu skatiname vaiką vengti baimės, o ne ją išgyventi ir įveikti. Jūs galite nueiti pas prabudusį vaiką ir jį nuraminti, užtikrindami, jog kambaryje saugu. Stenkitės nedegti šviesos ir likti tamsoje jį ramindami, siūlykite užsimerkti ir įsivaizduoti gražius vaikui malonius vaizdus. Galite pabūti kartu, kol vaikas užmigs. Jei vaikas ateina ir įsiropščia pas Jus į lovą – raskite jėgų palydėti vaiką į jo miego vietą.
• Leiskite vaikui turėti saugumo garantą su savimi: tai gali būti mažas žibintuvėlis, kurį galima įsijungti, kai baisu, ar antklodėlė, ar minkštas žaisliukas, kuris saugo naktį, kai tamsu. Naktinė lemputė yra gera išeitis, jei ji nėra ryški ir neveikia stimuliuojančiai (geriau įsigykite naktinį šviestuvą, nei leiskite įprastos šviesos šaltinio šviesą pro praviras duris – ryški šviesa duoda siunčia signalus smegenims ir yra trukdis ramiam miegui). Galite net sugalvoti burtažodžių, kurie saugos.
• Sakydami, jog tuoj patikrinsite ar po lova, spintoje ar už užuolaidų nesislepia pabaisa ar kad ją išbaidysite – patvirtinsite vaikui, kad jo fantazijos kūriniai yra realūs. Tai tik padidins vaiko baimę. Priimkite vaiko baimę, bet neskatinkite šių fantazijų patys įsijausdami.
• Ritualai prieš miegą yra svarbūs: tai gali būti ramios muzikos, dainelių klausymas, ramių pasakų skaitymas, istorijos kūrimas drauge. Prieš miegą vaikas turi jaustis kiek galima ramesnis ir saugesnis, jį turi pasiekti kiek galima mažiau ryškių stimulų (vaizdų, garsų).
• Nors tamsos baimė yra normalus vaiko raidos etapas, tačiau kartais baimė gali turėti priežastį. Jei Jūsų vaikas išgyvena emociškai sudėtingą laikotarpį (skyrybos, netektys, kito vaiko gimimas šeimoje) nevenkite pasikonsultuoti su specialistu, kuris gali padėti.

Publikuota:

http://www.mamyciuklubas.lt/ikimokyklinukas/psichologe-neneikite-vaiko-baimes-ir-jos-nenuvertinkite-47543/